Užsieniečius stebina ir linksmina angliškas Kelių eismo taisyklių (KET) vertimas, kurio turinys jau senokai neatitinka naujų taisyklių, tačiau niekas 2013-aisiais išverstos KET redakcijos anglų kalba taisyti neketina. Tiek už būsimų vairuotojų rengimą atsakinga „Regitra“, tiek Susisiekimo ministerija tvirtina, esą tai ne jų atsakomybė.

Viskas gerai?

Neseniai naujienų portalas lrytas.lt rašė apie anglakalbį Tomą, kuris savo amerikietišką vairuotojo pažymėjimą turėjo pasikeisti į lietuvišką ir laikė KET teorijos ir praktinį vairavimo egzaminus.

Tomas redakcijai pasakojo, kad egzamino anglų kalba iš pirmo karto įveikti nepavyko, nes jis nesuprato kelių klausimų, tad antrą kartą testą laikė lietuvių kalba ir sėkmingai jį išlaikė, bet labiausiai Tomas stebėjosi pačių KET anglišku variantu, kur rado ne vieną netikslumą.

Po minėtos publikacijos buvo pasigirdę svarstymų, kad kuriam laikui gali būti sustabdyta galimybė laikyti kelių eismo egzaminą anglų kalba, vis tik tokios minties atsisakyta.

„Regitros“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Saulius Šuminas teigė, kad vis tik „Regitra“ egzaminavimo anglų kalba nestabdys: „Galvojome, kad tai galėtų būti vienas iš variantų, bet šiuo metu jo nebesvarstome.

Kiek teko girdėti atsiliepimų, tai žmonėms susidarė toks įspūdis, kad taisyklėse kažkas su anglų kalba blogai, bet dar kartą noriu patikinti, kad viskas yra gerai. Man šiek teik keista, kodėl vieno žmogaus nuomonė tapo dominuojanti. Mes naudojamės tik profesionalių vertėjų paslaugomis.“

Vertimas paseno

Jau anksčiau S.Šuminas yra sakęs, kad KET anglų kalbos vertimas iš tiesų senstelėjęs: „Oficialus taisyklių vertimas atsirado tada, kai “Regitra“, suvokdama, kad tai problema, investavo į vertimą.

Siekėme, kad užsieniečiai, kurie ruošiasi egzaminui, turėtų šaltinį. Galiausiai mūsų parengtą vertimą tvarkė ir redagavo atsakinga institucija, veikianti prie Vyriausybės.

Suvokiame, kad vertimai reikalauja tam tikrų kaštų, tad turėdami gerų tikslų pabandėme šį klausimą išjudinti ir į tai investuoti, parengtą dokumentą atidavėme patvirtinti, tikėjomės, kad tą dokumentą ir toliau globos Susisiekimo ministerija, kuri ir yra teisės aktų rengėja“, – kalbėjo jis ir pridūrė, kad tikėjosi, jog visi tolesni atnaujinimai taip pat ta pačia tvarka bus viešinami.

„Mums taip pat buvo keista, kad iš tiesų taisyklės nebuvo atnaujintos. Savo puslapyje mes pateikėme informaciją, kad taisyklių redakcija yra sena ir žmonės, kurie ja naudojasi, atkreiptų į tai dėmesį“, – sakė S.Šuminas.

Nemažai neatitikimų pastebėjo ir Tomas. Vyras egzaminui ruošėsi savarankiškai iš angliško KET varianto, tad pasidalijo savo netikėtais atradimais.

„Labai nustebino angliškame Kelių eismo taisyklių variante esantys neatitikimai. Buvo sumaišytos kairė ir dešinė eismo kryptys. Nežinau, gal pats vertimas buvo daromas Anglijoje, kur eismas iš tiesų vyksta kita puse“, – tą kartą kalbėjo pašnekovas.

Iš tiesų 43-iajame taisyklių punkte nurodoma, kad pėsčiasis turi eiti dešiniuoju kelkraščiu ar šalikele, jei nėra šaligatvio, o 44-ajame punkte jau nurodoma, kad pėstieji turėtų keliauti priešpriešiais važiuojantiems automobiliams.

Pašnekovo teigimu, vertimas nebespėja su taisyklių pasikeitimais, pavyzdžiui, leistino greičio limitai jau neatitinka galiojančių mūsų dienomis. Tai, kad angliškojo vertimo redakcija veikiausiai pasenusi, rodo ir taisyklių punktų neatitikimas su šiuo metu galiojančiomis taisyklėmis.

Taisyklių anglų kalba poreikis tik augs

Žmonių, KET egzaminą laikančių lietuvių ir rusų kalbomis, srautai kur kas didesnis nei pageidaujančių jį laikyti anglų kalba.

„Jeigu pageidaujančių egzaminą laikyti anglų kalba kiekis būtų didesnis, tai problema būtų buvusi pastebėta kur kas anksčiau“, – sakė jis.

Net jei ir norėtų, „Regitra“ eismo taisyklių angliško vertimo savarankiškai koreguoti negali, nes privalu atlikti visas būtinas procedūras: „Tai net ne mūsų kompetencijų klausimas, juo labiau kad vairavimo mokyklas, kurioms šios taisyklės yra aktuali informacija, prižiūri Susisiekimo ministerija.

Vairavimo mokyklos sulaukia asmenų, norinčių egzaminą laikyti anglų kalba. Kalbu apie studentus iš mainų programų ar kitus asmenis, tad šios mokyklos turėtų būti suinteresuotos turėti atnaujintas taisykles.“

S.Šuminas pabrėžė, kad nuo globalizacijos niekur nepabėgsime, mat į Lietuvą žmonės atvyksta studijuoti, dirbti, tad ir poreikis laikyti egzaminą anglų kalba tik augs.

„Tam tikra prasme, tai garbės klausimas, ar mes kitų šalių piliečius laikome sau lygiais. Juk nebus taip, kad kalbėsime tik lietuviškai ir niekaip kitaip“, – teigė pašnekovas ir pridūrė, kad taisyklės yra išverstos, tik reikia jas atnaujinti keliomis detalėmis.

Susisiekimo ministerija: „Mes taisyklių neatnaujinsime“

Komentuodamas situaciją susisiekimo ministro patarėjas Ričardas Slapšys teigė, kad nacionaliniai teisės aktai yra kuriami nacionaline lietuvių kalba ir tam, kam aktualu ir svarbu juos turėti kitomis kalbomis, gali išsiversti.

„Kadangi „Regitra“, nepaisant to, kad tai yra Vidaus reikalų ministerijai pavaldi įmonė, dirba komerciniais pagrindais ir už vairuotojo pažymėjimo laikymą ima pinigus, norėdama būti patraukli savo kitataučiams klientams turi pati pasirūpinti galimybe prisitaikyti prie jų poreikių.

Šiuo atveju ministerija nėra ta institucija, kuri turi pasirūpinti visų išleidžiamų teisės aktų vertimu į užsienio kalbas. Mes turėtume versti milžinišką kiekį dokumentų, o tam tikrai nėra lėšų.

Jei kiekvieną teisės aktą verstume į kelias užsienio kalbas, tai kiltų klausimas, į kurias būtent – tik į anglų? O gal ir į rusų? Gal vis tik į abi, o gal į lenkų, prancūzų ar vokiečių?“ – retoriškai klausė R.Slapšys.

Jo teigimu, į KET ministerija žiūri kaip į teisės aktą, kurį parengė, suderino ir pateikė Vyriausybei svarstyti valstybine kalba. „Šioje vietoje mūsų darbas baigtas. Žinoma, galima klausimą pasukti ir kitaip: veikiausiai lietuviai užsienio šalyse tokius egzaminus laiko tos šalies kalba?“ – svarstė pašnekovas.

Paklaustas, ar ministerija keltina atnaujinti 2013-aisiais patvirtintą vertimą, R.Slapšys sakė: „Kol kas tokių ketinimų neturime. Šiuo atveju kalbame apie vienos iš įmonių veiklą, tad jiems yra aktualu, kad jų klientai gautų tikslią informaciją, bet tai įmonės vidaus reikalas.

Vairavimo mokyklos, kurios moko būsimus vairuotojus ir priima užsieniečius, juk rūpinasi mokymo programa ta kalba, kuria reikia jų klientams. Šiuo metu ministerija neketina vieno iš teisės aktų versti į anglų kalbą ar jo atnaujinti pagal aktualią redakciją.“

Jis pridūrė, kad nors kalbama apie taisykles anglų kalba, jau būta pageidavimų, kad jos būtų išverstos ir į rusų bei lenkų kalbas.

Vairuotojų mokymo asociacija: „Problemos nėra“

Lietuvos vairuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo mokyklų asociacijos viceprezidentas Darius Lesickas kalbėdamas apie taisyklių vertimą sakė: „Nusiskundimų dėl taisyklių angliško vertimo girdėti neteko. Veikiausiai atvejai, kai šių taisyklių prireikia, – pavieniai. Problemos čia nematau, nes mokymo procesas gali vykti. Juk Lietuvoje visi gali ir lietuviškai pramokti, juo labiau, jei žmogus jau kurį laiką gyvena mūsų šalyje.“

Pašnekovo teigimu, laikantiems KET egzaminus ne lietuvių kalba yra galimybė naudotis vertėjų paslaugomis. „Pasimokius šiuos egzaminus tikrai galima išlaikyti. Mano nuomone, sudaromos šiltnamio sąlygos“, – teigė D.Lesickas.

Į klausimą, ar galima tikėtis, kad ateityje medžiagos anglų kalba poreikis tik augs, pašnekovas sakė: „Tai prognozuoti sudėtinga. Valstybė turi spręsti, kiek ir ko versti, bet mano nuomone, tai perteklinis dalykas.“

Pašnekovo teigimu, KET per metus keičiasi net keletą kartų ir vis būna naujų įvairių pataisymų: „Kartą bandėme skaičiuoti, kiek kartų buvo keistos taisyklės nuo nepriklausomybės atgavimo, tai pokyčių vidurkis – du kartai per metus“, – sakė D.Lesickas.

Šaltinis: Lrytas.lt