Alvydas Ziabkus, lrytas.lt

Net ir didelį vairavimo stažą turintiems automobilininkams nėra didesnės bausmės už Kelių eismo taisyklių teorijos egzamino perlaikymą. Baimę jiems kelia klausimai, kurie seniausiai pamiršti, o ir jų žinojimo vairuojant automobilį praktiškai nereikia.

„Regitros” Klaipėdos filialo vadovas Saulius Budinas teigia, kad ilgesniam laikui praradus vairuotojo pažymėjimą reikalavimas iš naujo laikyti vairavimo egzaminą atsirado kaip papildoma bausmė nedrausmingiems vairuotojams.

Egzaminus perlaikantys net ir didelį vairavimo stažą turintys vairuotojai dažniausiai suklumpa atsakydami į atsakymus, kuriuos sudaro skaičiai.

„Regitros” Klaipėdos filialo viršininkas įsitikinęs, kad tokiais atvejais kaltas yra pernelyg didelis vairuotojų pasitikėjimas savo žiniomis.

Atsakymais siekiama klaidinti

Teorijos egzaminas susideda iš atsitiktine tvarka kompiuterio parenkamų 30 klausimų, į kuriuos reikia atsakyti per pusvalandį.

Kiekvieną testą sudaro 23 bendri ir 7 specifiniai klausimai, susiję su transporto priemone, kurios vairavimo kategoriją siekiama įgyti. Kad egzaminas būtų išlaikytas, leidžiama padaryti 6 klaidas.

Tarpmiestinių maršrutų keleivių vežimo įmonės „Vlasava” savininkas Saulius Čepkauskas mano, kad dabartinių teorijos egzaminų tikslas yra ne patikrinti Kelių eismo taisyklių mokėjimą, o suklaidinti egzaminuojamą asmenį.

„Jei žmogus teisingai pasirinko du atsakymų variantus, vadinasi, jis tą Kelių eismo taisyklių punktą išmano. Kodėl jo atsakymas vertinamas kaip klaidingas, jei jis nepažymėjo trečiojo varianto?” – negali suprasti 31 metų vairavimo stažą turintis palangiškis.

Anot jo, egzaminų klausimai ir pateikiamų atsakymų formuluotės yra taip suvelti, kad svarbiau tampa ne įvertinti paveikslėlyje nurodytą situaciją, o teisingai perskaityti tekstą.

Kaip pavyzdį S.Čepkauskas paminėjo testuose pasitaikantį klausimą – „Kokią įtaką vairuotojo dėmesiui ir reakcijai turi nuovargis?” Pateikiami du atsakymų variantai: silpnėja dėmesys, sumažėja reakcijos laikas ir dėmesys silpnėja, reakcijos laikas ilgėja.

„Ko tokiais klausimais ir atsakymais siekiama: patikrinti Kelių eismo taisyklių mokėjimą ar priversti atidžiai skaityti”, – piktinosi verslininkas.

Užmiršta elementarias taisykles

Teorijos egzaminų sudėtingumas stebina net ir kelių policijos pareigūnus.

„Kodėl vairuotojui privaloma mokėti Kelių eismo taisyklių sąvokas? Kodėl reikia taip supinklioti atsakymus?” – svarsto Klaipėdos apskrities Kelių policijos biuro viršininko pavaduotojas Mindaugas Džermeika.

Anot jo, būsimiems vairuotojams į galvą kemšama daug papildomų žinių, tačiau sankryžoje išvydę reguliuotoją jie nesupranta jo signalų.

Pareigūnas pasakojo, kad tuomet reguliuoti tenka ne pagal priimtas taisykles, o žmonėms suprantamais gestais pasitelkiant net mimiką.

„Vairuotojai turėtų būti labiau mokomi ir jų žinios tikrinamos, kad tai būtų galima praktiškai pritaikyti Kelių eismo taisykles tam tikrose situacijose”, – įsitikinęs M.Džermeika.

Jis pasakojo, kad, pavyzdžiui, Kanadoje vairavimo teorijos egzaminas laikomas tik pateikiant paveikslėlius su įvairiausiomis situacijomis keliuose, nesiveliant į papildomas žinias.

Jei būsimas vairuotojas žino, kaip jų metu reikia pasielgti, vadinasi, jis gerai išmano ir Kelių eismo taisykles.

Pareigūno teigimu, papildomos specialios žinios turėtų būti tikrinamos egzaminuojant krovininių sunkvežimių, keleivinio transporto, specialiųjų tarnybų vairuotojus.

Štai visi šalies kelių policijos pareigūnai ir saugaus eismo priežiūrą atliekantys apylinkių inspektoriai kas trejus metus privalo perlaikyti teorijos egzaminą.

Ar reikalingi visi klausimai?

Tačiau Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyriaus vedėjas Vidmantas Pumputis nenori sutikti, kad teorijos egzaminas apkrautas nereikalingais klausimais: „Kiekvieną egzamine pateikiamą situaciją yra padiktavusi gyvenimiška patirtis, kuri apšlakstyta krauju.”

„Pastebėjęs daromą pažeidimą, jis turėtų pasielgti pilietiškai ir apie jį pranešti pareigūnams”, – mano Saugaus eismo skyriaus vadovas.

V.Pumputis teigė, kad įvesti visuotinio privalomo egzaminų perlaikymo nenumatoma.

Nors anksčiau vairuotojų pažymėjimus įgijusių asmenų žinios apie įvedamus Kelių eismo taisyklių papildymus ir pakeitimus nėra tikrinamos.

„Esminės taisyklės ar kelio ženklų reikšmės nėra keičiamos, todėl pakanka, kad su mažiau reikšmingais pakeitimais vairuotojai būtų tik susipažinę”, – teigė saugaus eismo specialistas.

Tuomet kodėl šie pasikeitę punktai įtraukiami į egzamino klausimyną. Juk ir laikantiems egzaminą su dalimi mažiau reikšmingų taisyklių pakaktų tik susipažinti?

Vis dėlto V.Pumputis pripažino, kad punktais apie kelio ženklų įrengimą Kelių eismo taisyklės yra pernelyg apkrautos.

Jau šiemet išleistoje taisyklių redakcijoje nėra punktų apie kelio ženklinimo linijų storį.

Rengiant naują taisyklių redakciją yra nuspręsta atsisakyti punktų apie atstumus nuo kelio ženklų ir jie bus perkeliami į Kelio ženklų įrengimo taisykles.

Klausimai kelia ne vieną abejonę

Teorijos egzamino klausimyną iš viso sudaro per 400 klausimų. Tačiau tarp jų nemažai yra tokių klausimų, kurių svarba kelia abejonių.

Pavyzdžiui, kokiu atstumu turi būti statomi įspėjamieji kelio ženklai iki pavojingo ruožo pradžios? S.Čepkauskas įsitikinęs, kad tai – ne vairuotojų, o kelininkų rūpestis.

„Jei iš mašinos išlipęs vairuotojas išmatuos atstumą ir nustatys, kad tas ženklas pastatytas neteisingai, ar tai reiškia, kad juo galima nesivadovauti?” – klausia palangiškis.

Jis abejoja, ar kuris vairuotojas atsimena, kokio gylio padangų protektoriai gali būti žiemą ir vasarą. Juo labiau ar prieš sėsdami prie vairo vairuotojai tą gylį matuoja.

Ar svarbu žinoti, kokios lemputės esant vienodam galingumui duoda daugiau šviesos? Kam siekiančiam įgyti lengvąjį automobilį vairuoti leidžiančią kategoriją žmogui būtina žinoti, kokio tūrio variklį turinti transporto priemonė priskiriama prie mopedų?

Arba kam teorijos egzamine reikalingas toks klausimas: „Jeigu automobilio traukos jėga bus didesnė už ratų sukibimo su keliu jėgą, tuomet užges variklis, labiau dils sankaba, pradės buksuoti varantieji ratai. Teisingas yra tik paskutinis variantas, tačiau pažymėjus ir didesnę sankabos apkrovą, o tai yra tiesa, atsakymas bus klaidingas.

Koks atstumas turi būti tarp transporto priemonių naudojant lanksčiąją vilktį? „Dabar naudojamos parduotuvėse perkamos vilktys, kurios atitinka standartus”, – tokio klausimo prasmės nesupranta S.Čepkauskas.

Prityrusiam vairuotojui neaišku, kodėl automobilį vairuojantis asmuo privalo išmanyti ir pėsčiųjų teises bei pareigas.

Pavyzdžiui, ar galima eiti organizuotai pėsčiųjų grupei važiuojamąja kelio dalimi tamsiu paros metu? Ar leidžiama pėstiesiems eiti takeliu, pažymėtu dviračio tako kelio ženklu? Ar dešiniuoju važiuojamosios kelio dalies pakraščiu leidžiama judėti asmenims, važiuojantiems bemotoriais neįgaliųjų vežimėliais?

„Na, ir kas, jei aš žinosiu, kad šiais atvejais pėstieji pažeidžia Kelių eismo taisykles? Ar tuomet aš privalau sustoti ir juos pradėti auklėti?“ – su vairavimu nesusijusiais klausimais stebisi S.Čepkauskas.

Italai keikia dviprasmiškus testus

Paulius Jurkevičius
LR korespondentas Romoje ir Vatikane

Italai stebisi ir keikia nesuvokiamus teorinio egzamino klausimus. Socialiniame tinkle „Facebook” yra ne vienas testo klausimas, kurį būsimieji vairuotojai vadina ne tik absurdišku, bet ir neetišku.

Tarkime, toks klausimas: „Nelegalias greičio lenktynes galima rengti naktį gerai apšviestose gatvėse nuo 23 iki 6 valandos. Taip ar ne?”

Arba štai toks etikos požiūriu nesuvokiamas klausimas: „Transporto priemonės vairuotojas turi teisę pasinaudoti galingo variklio teikiamais privalumais, kad nesuteiktų pirmumo teisėms tiems eismo dalyviams, kurie tokią teisę turi. Taip ar ne?”

Socialiniame tinkle verda diskusijos dėl kvailų klausimų ir dar kvailesnių atsakymų. Italai suskaičiavo, kad tokių absurdiškų teiginių iš viso yra 25.

Vartotojų teisių gynimo asociacijos nuomone, suklupusieji būtent dėl nelogiškų klausimų turėtų ieškoti advokatų ir bylinėtis su Italijos transporto ministerija. Tiesa, apie tokias bylas kol kas negirdėti.

Išleidusi naują teorijos testų knygelę Italijos transporto ministerija tvirtina, kad atsakyti į dešimt klausimų ir nepadaryti daugiau kaip keturių klaidų – vaikų darbas.

Ministerijos duomenimis, net 93 proc. italų teorijos egzaminą sėkmingai išlaiko pirmuoju bandymu.

Tačiau su šiais skaičiais nesutinka Vartotojų teisių gynimo asociacija. Jos nuomone, daugybė italų, ypač vyresnio amžiaus, suklumpa būtent ties dviprasmiškais teorijos testų klausimais.

Būtent dėl šios priežasties privačios mokyklos, rengiančios būsimuosius vairuotojus teorijos ir praktinio vairavimo egzaminams, kasmet didina kainas. Šiuo metu pasirengimas egzaminams privačioje vairavimo mokykloje kainuoja apie 700–800 eurų (2415–2760 litų).

Kita vertus, didžiausia bausmė Italijos vairuotojams – prarasti 15 vairuotojo pažymėjimo taškų, mat tada tenka perlaikyti teorijos egzaminą.

Britė 90 kartų bandė atsakyti teisingai

Vytautas Rudavičius
Specialiai LR, Londonas

Jungtinėje Karalystėje yra daugiau kaip 32 mln. vairuotojų (apie 70 proc. šalyje gyvenančių suaugusiųjų). Iš jų daugiau nei pusė niekada nelaikė teorinio vairavimo egzamino.

Mat iki 1996-ųjų liepos tokio testo britų vairuotojams net nebuvo, užtekdavo išlaikyti tik praktinį egzaminą.

Nuo 2002-ųjų lapkričio teorinis egzaminas Didžiojoje Britanijoje yra kompiuterizuotas. Kasmet jį laiko apie pusantro milijono būsimųjų vairuotojų.

Šalies antirekordas priklauso 28-erių moteriai iš Londono, kuri teorijos egzaminą laikė net 90 kartų. Egzamino kaina – 31 svaras (133,3 Lt), tad jai teko pakloti bemaž 2800 svarų sterlingų (per 12 tūkst. litų).

Britams teorinis testas susideda iš dviejų dalių: pirmojoje per 57 minutes būtina atsakyti į 50 klausimų, pažymint vieną iš trijų ar keturių ekrane pateiktų atsakymų. Bent 43 teisingai atsakyti klausimai iš 50 garantuoja, kad egzaminas išlaikytas. Klausimus parenka kompiuteris iš 1000 galimų variantų.

Antra teorijos egzamino dalis: kliūčių stebėjimas ir fiksavimas kompiuterio ekrane žiūrint 14 trumpų vaizdo klipų. Minutės trukmės klipai nufilmuoti iš važiuojančio automobilio: egzaminą laikančiajam reikia pirštu paliesti ekraną, kai jis mato potencialią kliūtį ar galimai avarinę situaciją.

2012-ųjų liepą įtakinga britų organizacija RAC („Royal Automobile Club”) atliko vyresnio amžiaus vairuotojų apklausą.

Net 84 procentai apklaustųjų prisipažino, kad jiems labai praverstų nauji kursai, padedantys atgaivinti vairavimo teorijos ir praktikos žinias. Jungtinėje Karalystėje dabar rimtai svarstoma, ar nevertėtų sekti kitų Europos valstybių pavyzdžiu: Ispanijoje vyresniems nei 45 metų vairuotojams pažymėjimas išduodamas ne ilgesniam nei 5 metų laikotarpiui. Didžiojoje Britanijoje yra 3 milijonai vairuotojų, kuriems per 70 metų. Per ateinančius du dešimtmečius tokių senyvų automobilininkų skaičius išaugs dvigubai.

http://www.lrytas.lt